Švyturio-Kauno Krepšinio Lyga
Varle.lt Sport Turas Adrelsta Vilterra Vilterra
 
© 2010 Kauno tinklinio mėgėjų lyga
Visos teisės saugomos.
Sukūrė: Netas

Lietuvos tinklinio specialistų mokytojas švenčia 90-ąjį jubiliejų.

  Lietuvos tinklinio specialistų mokytojas švenčia 90-ąjį jubiliejų.

Lietuvos tinklinio 90-mečio jubiliejų tinklininkai atžymėjo spalio mėnesį Kaune, gruodžio - Vilniuje, o sausio 29-ąją tokį patį jubiliejų švęs ir Lietuvos tinklinio patriarchas docentas Vytautas Jankus 55-erius ruošęs Lietuvai tinklinio specialistus 1945-aisias įkurtame Lietuvos valstybiniame kūno kultūros institute (LVKKI).

Jubiliatas augo Lietuvos karininko šeimoje , tad pagrindinės žmogiškosios savybės drausmė, padorumas, darbštumas ir patriotizmas buvo lavinamos nuo pat vaikystės abiem vaikams - Vytautui ir jaunesniam broliui Donatui. Su jomis jubiliatas ėjo visą gyvenimą ir jas stengėsi perduoti instituto studentams. Tėvo pėdomis Vytautas nenužengė. Viliojo tinklinis, tad laisvalaikiu su draugais jį žaidė tuometinėse įrengtose lauko aikštelėse. Baigęs vidurinę mokyklą V. Jankus 1949 metais įstojo į LVKKI, o 1953-aisiais baigus studijas buvo nustebintas, nei gavo paskyrimą likti instituto žaidimų katedroje dirbti kartu su tuo metu žymiais krepšinio, rankinio, futbolo, tinklinio (D. Lupeikaitė-Gedminienė) specialistais. 1956 metais jų gretas papildė dar vienas tinklinio specialistas A. Karkauskas, kuris stojo prie Kauno moterų tinklinio komandos vairo. Iki Augustino sugrįžimo V. Jankus jau tris metus treniravo vyrų komandą ir pats joje žaidė su tuometiniais sporto meistrais G. Šaukliu, J. Juozaičiu, (žymaus plaukiko tėvu), J. Damansku ir kitais.

“Buvau neaukšto ūgio, tad žaidžiau jungėjo pozicijoje, - aiškina V. Jankus. – Penktojo dešimtmečio tinklinio žaidimo taisyklės dabar sukelia šypseną. Kai kuriais technikos veiksmais negalima buvo atmušti kamuolio ir rungtynių teisėjai įžvelgdavo klaidas. Tada setai pasibaigdavo surinkus 15 taškų. Juos pelnyti komanda galėjo tik po savo padavimo ir nepadarius klaidos. Rungtynės tęsdavosi ilgai ir net nuobodžiai. Šiuolaikinis tinklinis nepalyginamas su tuometiniu. Kai 1968 metais tinklinį įtraukė į Tokijo (Japonija) olimpinių žaidynių programą jis žymiai pasikeitė.”

Jaunas tinklinio specialistas V. Jankus norėjo suspėti visur: ir žaisti, ir treniruoti, ir ruošti tinklinio specialistus, kaip ir jo kolega A. Karkauskas. Abu stengėsi sudominti šia specialybe Lietuvos abiturientus, kad jie laikytų stojamuosius egzaminus į šią alma mater, tačiau ne visiems buvo įkandama. Pirmiausia stojantieji privalėjo išlaikyti bendrojo fizinio parengtumo su lengvosios atletikos ir plaukimo normatyvais ir specialybės (tinklinio) egzaminus. LVKKI antplūdžio sulaukė 1965 metais, kai mokytis įstojusių vaikinų nelietė šaukimas į karinę tarnybą. Paragauti kareiviškos košės vis tik reikėjo, bet jau užbaigus studijas ir tik vienerius metus. Tada konkursas buvo vos ne kaip į medicinos institutą – į vieną vietą pretendavo septyni jaunuoliai.

“Šis abiturientų antplūdis mums leido atrinkti kaip vėliau pasitvirtino ne tik gausiausią, bet ir produktyviausią 21-ąją LVKKI laidą, kurios specialistai V. Kirkliauskas, J. Palevičius, A. Petrikauskas, M. Kumko, J. Solovjovas ir A. Zubrickis pasinėrė į tinklinio gyvenimą, - prisimena V. Jankus. – Kartu su A. Karkausku išleidome 58 absolventų laidas ir per 300 tinklinio specialistų. Daugelį dešimtmečių ankstesnėse LVKKI mokymo programose buvo reikalaujama, kad studentai lankytų paskaitas ir praktines pratybas. Privalėjo vykti į vidurines mokyklas, gamybinius kolektyvus, sporto mokyklas, sveikatingumo stovyklas. Išmokdavo parengti ne vien pamokos ar treniruotės konspektą, bet ir surengti pratybas. Prasidėjus reformų vajui kelis kartus keitėsi instituto pavadinimai ir specialistų ruošimo programos. Dabar universitete studijos lengvesnės. Viso to nėra, be to juos gelbsti naujos technologijos. Bendrai jaunimas praranda mano išvardintas savybes, vengia visuomeninės veiklos.”

Praeityje išugdyta visuomenine veikla be atlygio V. Jankus vadovavosi visą gyvenimą. Dirbo dėstytojų profsąjungos pirmininku, skirstė deficitinių prekių talonus, kooregavo darbus statant Palangoje darbuotojams ir studentams poilsio namus. Bendradarbiavo ne tik su Kauno miesto, bet ir Lietuvos tinklinio federacijomis, buvo įvairių komisijų pirmininku. Daug teisėjavo už tai jam buvo suteikta sąjunginė teisėjo kategorija, kuri vėliau prilygo tautinei. V. Jankus parašė du tinklinio vadovėlius ir penkiolika metodinių leidinių, kai kurių buvo autorius arba bendraautorius. Lyderiu buvo Išleidžiant Lietuvos sporto enciklopdijos tinklinio skyrių. Visą gyvenimą kaupė ir saugojo Lietuvos tinklinio istoriją ir visuomet bendravo su auklėtiniu V. Kirkliausku, kuris 1969 metais panoro žengti istoriko pėdomis.

Už nuopelnus Lietuvos sportui nenuilstančio docento V. Jankaus darbai įvertinti 6 medaliais ir 2 ženklais, kuriuos įteikė Lietuvos kūno kultūros ir sporto komiteto bei Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vadovybės.


Komentarai

Puslapis peržiūrėtas: 15114